- atviepimas
- atviepìmas sm. (2)
1. refl. NdŽ → atviepti 2 (refl.): Dar ko nematėte! – atšovė lenkė tokiu pasididžiavimu, tokiu atsiviepimu, kad mane net šiurpas nukratė, atspėjus, kas jos viduje yra Vaižg.
2. refl. → atviepti 4 (refl.). | Senovės dvasia miega kiekvienam žievės sklypelio atsiviepime rš.
◊ dantų̃ atviepìmas linksmybės: Žanyk [juos], į mums da dantų̃ atviepìmas tektų Eig.\ viepimas; atviepimas; išsiviepimas; susiviepimas
Dictionary of the Lithuanian Language.